Kas yra akvaplaningas?

Vairuojant automobilį neretai tenka susidurti su nenumatytais atvejais. Pasitaiko, jog ne tik tenka keisti padangą kelionės metu, neužsiveda automobilis, bet ir kiek rimtesnės situacijos. Akvaplaningas yra šlapiame kelyje susidarantis vandens pleištas tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos. Tokia situacija yra itin pavojinga. Net ir patyrusiems vairuotojams susidūrimas su tokia situacija gali turėti rimtų pasekmių. Padangos netenka sukibimo su kelio danga, o automobilis ima nevaldomai slysti. Itin svarbu yra bandyti išvengti tokios situacijos, tuo labiau neturint daug vairavimo patirties. Didžiausia tikimybė atsirasti akvaplaningui yra per lietų. Jei vairuotojas nėra patyręs, tuomet reikėtų vengti ilgų kelionių esant lietingiems orams. Akvaplaningo susidarymą lemia keli faktoriai, tokie kaip automobilio važiavimo greitis, padangų protektoriaus būklė, slėgis padangose, kelio danga ir kelio geometrija. Norint išvengti akvaplaningo yra itin svarbu ne tik neviršyti greičio, bet ir tinkamai pasirinkti padangas bei jomis pasirūpinti. Viena dažniausių akvaplaningo priežasčių yra padangų nusidėvėjimas. Kuo labiau padangos yra nudilusios, tuo sunkiau yra pašalinti vandens perteklių. Norint neprarasti automobilio valdymo ir nepapulti į akvaplaningą yra itin svarbu važiuoti ne tik su kokybiškomis padangomis, bet ir tinkančiomis esamam sezonui, taip pat yra itin svarbu išlaikyti saugų ir leistiną greitį.

Koks yra akvaplaningo pavojus?

Transporto priemonei susidūrus su akvaplaningo efektu, ji tampa nevaldoma. Padangos visiškai nereaguoja į valdymo komandas, automobilis tampa nebevaldomas. Jei protektorius laiku neišleidžia vandens iš kontaktinės zonos, padidėja automobilio stabdymo kelias ir yra neigiamas veikiamas ratų stabilumas. Todėl automobilį gali būti sunku suvaldyti. Neretai pasitaiko, jog dėl akvaplaningo įvyksta avarijos bei įvairūs incidentai. Automobilis gali ne tik atsitrenkti į kitą automobilį, bet ir nuvažiuoti nuo kelio.

Kaip elgtis, jei įvyktų akvaplaningas?

Kai kurie teigia, jog akvaplaningo numatyti neina. Visgi, jei yra važiuojama leistinu greičiu ir padangomis yra pasirūpinta, tuomet yra itin maža akvaplaningo tikimybė. Įvykus tokiai situacijai, reikėtų iš pradžių nusiraminti. Nereikėtų pradėti sukti vairo į visas puses, nes tai gali tik pabloginti situaciją. Variklio greitį reikėtų lėtai mažinti, tokiu būdu ratai palaipsniui atgaus sukibimą. Pasitaiko, jog žmonės pradeda stabdyti staigiai, taip daryti nereikėtų. Kai kuriais atvejais yra siūloma ne mažinti, o padidinti greitį. Tačiau toks metodas tinka ne visiems. Šis metodas gali būti taikomas transporto priemonėms su priekinių ratų pavara, kuri pirmą smūgį užfiksuoja galiniams ratams.